Deja, tenka konstatuoti faktą, kad onkologinių ligų skaičius ryškiai išaugo. Priežastys – nepatenkinama ekologija, neracionali mityba, o pasekmės – apykaitos sutrikimas, organizmo apsauginių jėgų nuslopinimas ir daugelio ligų, tame skaičiuje onkologinių, atsiradimas.

Įtaka priešnavikinio imuniteto mechanizmui ir priešnavikinis aktyvumas

Navikinės ląstelės panaudoja daugelį mechanizmų, kad išslystų iš imuninės sistemos kontrolės. Navikinės ląstelės gali išvengti paviršinių antigenų, gali neleisti makrofagams migruoti ir gaudyti navikines ląsteles (Chin J.H. ir bendraautoriai, 1998). Pastarasis būdas būdingas limfomos ląstelėms (Yamaguchi N. Ir bendraautoriai, 1990). Navikinės ląstelės yra nesubrendusios, įvairaus diferenciacijos laipsnio, tai kažkiek įtakoja ligos eigos agresyvumą ir jautrumą chemoterapijai. Didėjant šių ląstelių diferenciacijai, jų piktybinės savybės mažėja. Esant spontaninei ligos eigai ir dar daugiau, veikiant chemoterapijai, vėžinių ląstelių diferenciacija mažėja, ko pasekoje procesas tarsi „išslysta” iš imuninės sistemos ir medikamentinės kontrolės ir apsprendžia naviko progresavimą. Viename iš bandymų kaip kordicepso ekstraktas veikia į žmogaus leukemines ląsteles buvo pastebėta, kad 50% navikinių ląstelių virto subrendusiais monocitais ir makrofagais (Chen Y. J. ir bendraautoriai, 1997).

Klinikinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai liudija, kad kordicepso ekstraktai pasižymi priešnavikiniu ir „antimetastaziniu” aktyvumu (Joshida Y. ir bendraautoriai, 1989, Nakamūra K. ir bendraautoriai, 1999) patvirtina, kad eilė polisacharidų pasižymi priešnavikiniu ir antigenotoksiniu veikimu. Tiriamųjų preparatų eilė – Lentinus edodes, (LPS), Ganoderma lucidum (GPS) ir Corioluus versicolor (CPS). Iš polisacharidų Ganoderma lucidum ekstraktas stipriausiai veikė gliutation-s-transferazės aktyvumo indukciją (Kim H.S. ir bendraautoriai, 1999). Eilė autorių nurodė tiesioginį citotoksinį kordicepso poveikį į navikines ląsteles (Yoshida J. ir bendraautoriai, 1989). Daugumas publikacijų pateikia duomenis apie tai, kad kordicepso priešnavikinis veikimas realizuojasi ne tiesioginiu citostatiniu poveikiu į navikinę ląstelę, bet per imunomoduliuojantį efektą (Yoshida J. ir bendraautoriai, 1989). Kordicepso preparatai lėtino melanomos Bi6 ląstelių kolonijų susidarymo procesą ir padėjo išsaugoti NK ląstelių aktyvumą, nežiūrint į gydymą imunosupresiniu preparatu -cinkofosfamidu (Xu R.H. ir bendraautoriai, 1992). Xu R.H. ir bendraautorių nuomone, pagrindinis kordicepso priešnavikinis efektas surištas su NK ląstelių aktyvumo padidinimu.

Veikiant kordicepso ekstraktams, navikinėse ląstelėse padidėja paviršinių antigenų kiekis, ko pasekoje imuninė sistema geriau „atpažįsta” jas (Chiu J.H. ir bendraautoriai, 1998). Panaudojus kordicepso preparatų bandomiesiems gyvuliukams, sergantiems limfoma, žymiai padidėjo makrofagų fagocitinis aktyvumas, sumažėjo auglio apimtis (Yamaguchi N. Ir bendraautoriai, 1990), pailgėjo išgyvenimas. Priešnavikinis kordicepso poveikis buvo tiriamas dviem eksperimentiniams augliams. Kordicepso ekstraktas padidino vidutinį išgyvenimo rodiklį pelėms, sirgusioms Erlicho ascitine karcinoma ir fibrosarkoma, daugiau nei 300 procentų (Yoshida J. ir bendraautoriai, 1989). Kordicepso ekstraktas lėtino žmogaus leukeminių ląstelių dauginimąsi 78-83 procentais. N. Yamaguchi ir bendraautoriai į kordicepsą žiūri kaip į ląstelių biologinio atsako modifikatorių. Limfomos EL-4 ląstelių kultūros, implantuotos po oda, modelyje, kordicepso poveikyje sumažėjo implantuotų navikinių ląstelių apimtis ir pailgėjo gyvuliukų išgyvenimo trukmė. Beveik 4 kartus padidėjo peritoninių makrofagų aktyvumas. Ciklofosfamido įvedimas žymiai pablogino imuninius rodiklius, tame tarpe ir makrofagų aktyvumą. Kordicepso įtakoje gyvuliukų, kuriems buvo implantuotas singeninis auglys ir užkrėsti salmonelioze, išgyvenimo trukmė pailgėjo.

Tiriant priešnavikiniu poveikiu pasižyminčias substancijas, buvo nustatyta, kad daugelį šių efektų duoda kordicepse esantys unikalūs polisacharidai (Liu P. ir bedraautoriai, 2001). 1999 metais Kanados mokslininkai J.W. Bok ir bendraautoriai iš kordicepso sinensis micelio išskyrė du priešnavikinius sterolius: 5 alpha – epodioxy – 24(R) -methylcholesta – 6,22 – dien – 3 – beta – D -glucopyranoside ir 5,6 -epoxy – 24(R) – methylcholesta – 7,22 – dien 3 beta – oi.
Ypatingai svarbus yra Y.C. Kuoir ir bendraautorių (1996) darbas. Autoriai testavo 15 kordicepso substancijų, kaip NK ląstelių aktyvinimas veikia į navikinę transformaciją.

Lentinus edodes yra pagrindinis beta gliukanų šaltinis. U.D. Henner (2001) beta-gliukanų numanomą veikimą aprašė taip: „Tam, kad ląstelės-killeriai galėtų realizuoti savo naikinantį potencialą, jos turi gauti specialų dvigubą signalą. Pirmiausia – vieną iš komplemento baltymų. NK ląstelės prikimba tik prie tų vėžinių ląstelių, kurios „pažymėtos” šiuo baltymu. Antra – speciali signalinė molekulė, kuri turi būti „pažymėtos” ląstelės paviršiuje. Jei yra abu signalai, NK ląstelė aktyvuojasi ir suardo vėžinę ląstelę. Matomai, beta-gliukanui tenka antrosios signalinės molekulės vaidmuo. Jos poveikyje NK ląstelės pilnai aktyvuojasi. Kai tik NK ląstelė atpažįsta vėžinę ląstelę, gavusi abu signalus – baltymą ir „patvirtinantį” signalą, pradeda naikinti vėžines ląsteles”.

Grupė japonų mokslininkų tyrė eksperimentinės kancerogenezės modelį (šlapimo pūslės vėžys, indikuotas įvedant N-butyl – N ‘ -butanolnitroaminą) ir įrodė, kad, jei kartu su kancerogenu įvedamas Lentinus edodes ekstraktas, vėžys gali neišsivystyti (Kurashige S. ir bedraautoriai, 1977). Vienas iš galimų mechanizmų – pradinio, dėl kancerogeno įvedimo sumažinto NK ląstelių aktyvumo padidinimas. N. Moriya (1984) tyrė kombinuotą priešnavikinį bakterinių lipopolisacharidų ir lentinano efektą. Bakteriniai polisacharidai indukavo naviko nekrozės faktoriaus sintezę, ko pasekoje vyko masyvi navikinių ląstelių griūtis. Papildomas lentinano įvedimas (kombinuota terapija) sustiprino monoterapijos efektus ir neleido sumažinti sulėtinto veikimo hypersensorinės reakcijos.

Sukauptos informacijos tyrimas leidžia teigti, kad egzistuoja dvi vėžinių ligų gydymo tendencijos:
Operacinis, vaistais ir spindulinis gydymas;
Gydymas, mobilizuojant natūralias apsaugines organizmo jėgas.

Akademikas Amosovas rašo: „Žinoma, visada buvo protingų gydytojų, panaudojusių abu būdus, bet, kaip taisyklė, praktiškai vyravo kuris nors vienas iš jų”.
Pvz.: Vakarų medicina naudoja chirurginį metodą, vaistinius preparatus, fizio- ir chemoterapiją. Rytų medicina pasirinko natūralių apsauginių organizmo jėgų mobilizavimo kelią, skirdama ypatingą dėmesį kokybiškam maistui. Rytų medicinos pagrinde – Hipokrato tezė: „Lai jūsų vaistu būna maistas, o vaistas – maistu”. Rytų medikai seniai žinojo, kad žmogui reikia subalansuotos ir kokybiškos mitybos, kuri patenkintų visus ląstelės poreikius. Ir jei trūksta kokių nors medžiagų, atsiranda liga.

Mums atrodo, kad tiesa glūdi kažkur viduryje. Tai įrodo XXa. antros pusės Vakarų specialistų tyrimai. Žinomas mokslininkas daktaras Uolok savo knygoje „Mirę gydytojai nemeluoja” pažymi, kad žmogui būtini 6 mineralai, 16 vitaminų bei 3 rūšys pagrindinių rūgščių.
Be to, maisto papildai, kuriuos vartosite, savo sudėtyje būtinai turi turėti kalcį, reguliuojantį kraujo ir tarpląstelinio skysčio pH 7,1-7,5. Šarminė terpė ne tik kad gerina apykaitos procesus, bet ir saugo nuo piktybinių auglių atsiradimo.
Auglys neatsiranda „staiga”. Jo atsiradimas organizme rodo, kad apykaitos procesai giliai pažeisti, kad savisaugos jėgos susilpnėja.

Yra žinoma, kad lengviau ligai užbėgti už akių, nei ją gydyti. Dėl to pirmiausia reikia galvoti apie nuosavų organizmo jėgų stiprinimą ir teisingos medžiagų apykaitos palaikymą. Todėl labai svarbu, kad maiste būtų pakankamas kiekis A, C, E vitaminų bei mineralų – kalcio ir seleno.
Tyrimai rodo, kad sergančio onkologine liga ligonio organizme jau ankstyvoje stadijoje, nors ir gaunant subalansuotą mitybą, sumažėja A, C, ir E vitaminų.
A, C ir E vitaminai vadinami antioksidantais.
Organizme normaliai vykstančių biocheminių reakcijų procese susidaro laisvieji radikalai (labai aktyvios cheminės dalelės). Antioksidantai juos suriša ir neutralizuoja. Jei laisvieji radikalai nesunaikinami, iššaukia daugybę sutrikimų, tame tarpe auglius ir imuniteto silpnėjimą.

Mūsų ekologinės problemos verčia ieškoti papildomų antioksidantinių šaltinių. Jais yra šviežios daržovės, vaisiai ir maisto papildai.
Maisto papildai ypač svarbūs žiemos – pavasario periode, kai nėra šviežių daržovių arba jose likęs nežymus vitaminų kiekis.

Onkologinių ligų profilaktikai labai svarbus kalcis, kuris teisėtai skaitomas mineralų karaliumi. Buvo manoma, kad kalcis svarbus tik augančiam organizmui. Paskutinių metų tyrimai parodė, kad pakankamai gaunant šio mineralo, žmonės profilaktiškai apsisaugo nuo 150 ligų, įskaitant ir onkologines. Nobelio premijos laureatas Otto Varburg atrado deguonies poveikio efektą piktybiniams augliams. Jis įrodė, kad jei kraujo ir tarpląstelinio tarpo skysčio pH yra šarminė (7,1-7,5), tai augliai neauga. Pagrindinis vaidmuo tenka stebuklingam mineralui kalciui. Jis padeda aprūpinti žmogaus organizmo audinius deguonimi. Įtikinamai nustatyta, kad jei kraujo pH padidėja 0,5%, tai laisvo deguonies kiekis padidėja 65%. Ir atvirkščiai, jei kraujo pH žemėja, deguonies kiekis kraujyje žymiai sumažėja. Kai organizme mažai deguonies, patogeniniai mikrobai, virusai ir grybai labai gerai „jaučiasi” ir dauginasi. Kai deguonies pakanka, virusai ir patogeniniai mikrobai negali daugintis, bet žūva ir auglio ląstelės.

Kitas mineralas, saugantis nuo vėžinių ligų, stiprinantis imuninę sistemą – selenas.
Selenas – biologiškai aktyvus mikroelementas, esantis daugumos hormonų ir fermentų sudėtyje. Trūkstant seleno, mažėja skydliaukės, kasos ir kepenų funkcinis aktyvumas. Selenas saugo organizmą nuo apsinuodijimo švinu, kadmiu, gyvsidabriu, tabako durnais ir smalkėmis, tuo pačiu apsaugodamas nuo storojo žarnyno, plaučių bei krūties vėžio. Priešvėžinis seleno veikimo mechanizmas siejamas su jo dalyvavimu vieno iš pagrindinių antioksidantų fermentų – gliutationperoksidazės sintezėje.

Auglių gydymo patirtis rodo, kad atskiras vėžio rūšis galima gydyti dietoterapijos maisto papildų bei imunokorektorių pagalba.

Paskutinių 5-6 metų laikotarpyje Europos šalių medicina auglių profilaktikai sėkmingai vartojami iš kordicepso grybo micelio (Cordyceps sinensis) pagaminti preparatai.

Kinijoje Kordicepsas vadinamas „Dievo dovana”, „Stebuklingu talismanu”, nes nei vienas pasaulio augalas nepasižymi tokia sveikatinančia jėga. Šio grybo priešonkologinis veikimas Tibeto gydytojams žinomas apie penkis tūkstančius metų. Kordicepsas auga Tibeto kalnuose apie 4 km. aukštyje. Jo dauginimosi ir vystimosi ciklas ilgas ir sudėtingas. Grybo audiniuose randama svarbių medžiagų: beta-karotino, D, E, C vitaminų, amino rūgščių, nesočių riebiųjų rūgščių, imunomoduliuojančių polisacharidų, mineralinių medžiagų: K, P, Fe, Ca, Mg, Zn, Mn, B ir Co. Be to kordicepse randama daugiau nei 80 tipų fermentų, kurie dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų, vykstančių žmogaus ir gyvulių organizmuose.

Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę supažindinti europiečius su šiuo unikaliu augalu, kurio preparatų vartojimas labai greitai pagerina čiobrialiaukės, blužnies, limfinių liaukų, raudonųjų kaulų čiulpų, atsakingų už imuninę sistemą, funkcijas.

Kordicepsas pasižymi galingomis antioksidantinėmis savybėmis. Ši savybė įgalina plačiai naudoti kordicepso preparatus onkologinių ligų profilaktikai ir gydymui.

Skysto kordicepso sudėtyje esantieji kordicepsiniai polisacharidai bei pirmą kartą išskirti gamtiniai cikliniai dipeptidai:
Slopina vėžinių auglių augimą;
Stiprina imunitetą;
Saugo nuo radiacijos;
Stimuliuoja retikulioendotelinės sistemos veiklą, leukocitų transformaciją;
Kompleksiškai veikia kraujo gamybą, granuliocitų-mononuklearų grandį, kaulų čiulpų fibroblastų stromą;
Skatina makroflagų dauginimąsi blužnyje.

Be to, šios unikalios medžiagos normina hipotalamo-hipofizio sistemos, reguliuojančios sistemos „organai – taikiniai” veikimą, harmonizuoja žmogaus organizmo hormoninį toną.
Kininis Kordicepsas (Cordytieps sinensis) – kaip gyvas organizmas. Jis – ir floros, ir faunos atstovas. Kordicepsas auga Kinijos aukštikalnėse Sičiuanio, Junanio, Cinchai ir Tibeto provincijose. Jo egzistavimo forma yra stulbinanti. Kordicepsas – dvilypė esybė. Jis ir augalas, ir vabzdys. Apie tai rašoma 1757 metų senovinėje kiniškoje knygoje „Nauja farmakologijos kompiliacija”.

Žiemą kordicepsas tūno žemėje kokono pavidale. Jame vyksta plaukelių judėjimas, o pavasariui atėjus jie išlenda j žemės paviršių, ir kordicepsas virsta augalu. Vasarą iš dukterinių cistų iššaudo askosporas, jos virsta sporomis patekusios ant drugelio lervos kūno, ir elgiasi kaip parazitas. Pakenkta lerva įsirausią į žemę. Spora ardo lervos audinius, bet raginio jos apvalkalo nepažeidžia. Kordicepso lerva pasižymi labai stipria išgyvenimo savybe. Ji minta aplink augančių aukštikalnių augalų (jų tarpe kulkšnės, kalnietės ir kitų) šaknimis.
Kordicepso lerva dviejų metų vystimosi laikotarpyje po žeme kenčia ilgalaikį badą, šaltį ir deguonies stygių.

Kordicepso grybo kūne labai daug maistinių medžiagų ir specifinių biologinių komponentų, būdingų aukštikalnių augalams. Kinijoje Kordicepsas – nacionalinės fitoterapinės farmacijos tradicinis vaistas. Jis lygiavertis žinomoms sveikatos stiprinimo ir tonuso padidinimo priemonėms – ženšeniui ir elnio pantams.

Kordicepso vartojimas sveikatos stiprinimui ir ligų profilaktikai Kinijoje žinomas daugiau nei 1200 metų.
Prieš daugelį metų kinai kordicepsą pripažino kaip dievišką stebukladarį, kaip talismaną. Senovės kinų gydytojai skaitė, kad kordicepsas padeda žmonėms pasveikti nuo daugelio ligų.

Natūralaus kordicepso panaudojimas profilaktikos tikslams pripažįstamas kaip aukštos kokybės imunologinio reguliavimo priemonė. Kordicepso reguliuojantis veikimas pasireiškia dvejopai: jis gali ne tik sustiprinti imunitetą, bet ir racionaliai kai kuriems žmonėms jį susilpninti.
Kaip natūralus antibiotikas, pasižymi bakteriostatiniu poveikiu kelioms dešimtims patogeninių bakterijų (pneumokokui, streptokokui, auksiniam stafilokokui).
Priešuždegiminiu veikimu kordicepsas nenusileidžia net hidrokortizonui.
Nedidelė dozė plečia koronarines kraujagysles, gerina širdies ir plaučių aprūpinimą krauju. Ši savybė gali sumažinti trombo susidarymo riziką.
Kordicepsas šalina nuovargį, deguonies badą, mažina kraujo lipidų kiekį, ramina, didina ląstelių atsparumą oksidavimui.
Šių farmakologinių efektų pagrindu kordicepsas naudojamas daugelio ligų gydymui.

Daugkartiniai klininiai stebėjimai atskleidė tris pagrindines kordicepso ypatybes:
Plati panaudojimo sfera;
Teikia stiprų pagalbinį vaidmenį, pagerina gydymo efektą;
Netoksiškas ir neturi pašalinio poveikio.
Šenčžen miesto Raudonojo kryžiaus onkologinių ligonių gydymo Komiteto laiškas

„Nuo 1997m. Raudonojo Kryžiaus Komitete gydėsi 10 pacientų, sirgusių vėžiu. Jie vartojo kordicepsą skystame pavidale. Trys pacientai sirgo kepenų vėžiu, du – plaučių vėžiu, dar du – krūties vėžiu, vienas – žarnyno, vienas — nosies ir vienas kraujo vėžiu. Priimant gydytis į mūsų Komitetą Van Sanchun pripažinta paskutinė plaučių vėžio stadija. Vartojant kordicepso preparato, ligonis išvestas iš mirtinos būklės, jo gyvybė išgelbėta. Kiti devyni ligoniai ilgai vartojo kordicepso, jiems sveikata žymiai pagerėjo: pagerėjo miegas, pakito ir pagražėjo veido spalva, atsirado vidinė energija. Kraujo tyrimai pagerėjo. Žymiai padidėjo leukocitų kiekis, vadinasi, sustiprėjo imunitetas. Čen Žugan, sergantis plaučių vėžiu ir Sun Lumin, sergantis kepenų vėžiu pakėlė rimtą trečią operaciją. Po operacijos kordicepso vartojimas labai padėjo. Pjūviai greitai užsitraukė, po trijų dienų pacientai jau galėjo keltis iš lovos ir greitai atgavo fizines jėgas. Čžan Jančžyn sirgo nosies vėžiu su metastazėmis skrandyje. Kordicepsas pagerino sveikatos būklę ir apetitą. Den Gzliao sirgo plaučių vėžiu su metastazėmis limfmazgiuose ir pilvo ertmėse, dėl to jo jau negalima buvo operuoti. Pavartojus kordicepso”, po mėnesio jo būklė pradėjo gerėti. Dabar, gydytojų nuomone, prognozė optimistinė.
Nors šie pacientai sunkūs ligoniai, kordicepso vartojimas sušvelnina ligos eigą, šalina pooperacinio periodo negatyvias pasekmes. Pašalinių reiškinių nepastebėta.“

Novokuznecko Valstybinio gydytojų tobulinimosi instituto
gydytojas onkologas
Rytų medicinos požiūriu, žmogaus sveikata yra ne kas kita, kaip laisva energijos tėkmės kanalų sistema, kuri apjuosia žmogaus kūną ir sudaro taip vadinamą energetinį apvalkalą.

Kiekvienas energijos srovės sutrikimas iššaukia sveikatos sutrikimą arba ligą. Žmogaus organizme egzistuoja kelios kanalų sistemos, bet dažniausiai darbui su ligoniais naudojamasi 12 porinių ir 2 neporiniais kanalais.

Normaliai funkcionuojančiame organizme energija laisvai cirkuliuoja dešinės ir kairės poriniais kanalais, iš vienos poros kanalų į kitą porą pagal cirkadinį ritmą (kiekviena pora iš 12 kanalų turi paroje 2 valandų maksimalų aktyvumą). Šiuolaikiniai elektroakupunktūrinės diagnostikos metodai grindžiami elektropotencialų atitinkamų kanalų biologiškai aktyviuose taškuose išmatavimu. Kalbama ne apie diagnostikos subtilybes, o visai konkrečiai apie onkologinės patologijos prognozavimą, profilaktiką ir gydymą.

Taigi, priešvėžinė arba polinkio onkologijai būklė atrodo kaip patologinė būklė trijų kūno dalių (TR), kasos – blužnies (RP) nei kepenų (F) kanaluose.

• TR kanalas atspindi hormoninės sistemos būklę, tai yra endokrininių funkcijų ir jų reguliavimo mechanizmų (hipofizis-hypotalamus) būklę ir pagaliau organizmo pasiruošimo pasipriešinti išorinei agresijai, t.y. organizmo apsauga. Neapsaugotas organizmas yra pažeidžiamas bet kurio veiksnio. Auglio augimo rizikai dažniausiai linkę žmonės, kurių hormoninės sistemos nuslopintos, atviros visiems vidinės ir išorinės aplinkos veiksniams.
• RP kanalas atsako už organizmo imuninę sistemą. Imuniteto nuslopinimas – charakteringa piktybinio auglio ypatybė.
  Kiekvieno auglio piktybiškumo laipsnis priklauso nuo imuninės sistemos nusilpimo laipsnio. Kitaip tariant, esant keliems ligoniams, kuriems auglys tame pačiame organe, piktybiškesnis bus pas tą žmogų, kurio imuninė sistema silpnesnė. Nenuostabu, kad sergantiems ŽIV ryškiai padažnėja piktybinių auglių vystimasis.
  Yra dar vienas svarbus momentas. Operuojant pirminį auglį, pooperaciniame periode skiriama chemio- ar spindulinė terapija. Jau nuslopinto imuniteto fone, tolesnis jo slopinimas šiais gydymo būdais iššaukia ankstyvą metastazių išsivystymą.
• F kanalas. Kepenų ląstelių darbo sutrikimas iššaukia viso organo detoksikavimo slopinimą (kepenyse pastoviai vyksta nepilnai apykaitos oksiduotų ir kitų šlakų naikinimas).
  Be to, tulžies gamybos funkcijos sutrikimas veda į nepakankamą riebiųjų rūgščių skaidymą plonosiose žarnose, nepasisavintų maisto masių kaupimąsi storosios žarnos spindyje, rūgimą ir, pagaliau, autointoksikaciją.

Aukščiau išdėstyti reiškiniai nebūtinai diagnozuotini. Reikia įsivaizduoti, kad pradiniame auglio vystimosi etape turime tris pažeidimo lygius:
Hormoninės funkcijos nuslopinimas;
Imuniteto nuslopinimas;
Organizmo autointoksikaciją.

Šie trys mechanizmai bendri, ir pagal šį scenarijų gali vystytis įvairios ligos.
Tačiau saulės radiacijos įtakos augimo fone, technologijų įtakos, genetinio polinkio – padidėja onkologinių ligų atsiradimo rizika.
Daugybės įvairių onkologinės patologijos profilaktikos ir gydymo priemonių (ir į vieną iš vedančių vietų) eilėn drąsiai galima pastatyti kordicepso turinčią produkciją. Kordicepso preparatai unikalūs pagal sąstatą ir universalūs pagal veikimą. Kadangi neutralizuoja išvardintus piktybinių auglių formavimosi mechanizmus, yra ir profilaktikos, ir gydymo priemonė, ypač užleisto ir neoperabilaus vėžio atvejais.

Borisas Anatoljevičius Roitas
Novokuznecko Valstybinio gydytojų tobulinimosi instituto gydytojas onkologas